Spalvų teorijoje atspalvis reiškia gryną objekto spalvą. Dominuojantis šviesos bangos ilgis lemia, kaip atsiranda atspalvis. Kai spalva patenka į spalvų ratą, taip pat valdomas atspalvio atributas.
Spalvų ratas susideda iš 12 atspalvių, tolygiai išdėstytų aplink apskritimą. Pagrindiniai atspalviai – raudona, geltona ir mėlyna – spalvų rate yra vienodu atstumu vienas nuo kito. Dizaineriai sukuria antrinius atspalvius maišydami lygiomis dalimis pirminių atspalvių.
Šalia rato sumaišykite pagrindinį ir antrinį atspalvį, kad gautumėte tretinį atspalvį. Kiekvieno atspalvio ryškumas, sodrumas ir padėtis spalvų rate yra unikalūs. Sodrumas reiškia atspalvio intensyvumą arba grynumą. Ryškumas yra jo santykinis šviesumo arba tamsumo kiekis.
Hue psichologija
Įvairūs spalvų rato atspalviai turi unikalų psichologinį poveikį mūsų protui ir emocijoms. Pavyzdžiui, raudona yra šiltas atspalvis, susijęs su meile, aistra ir jauduliu. Tai įprasta rinkodaroje, nes skatina impulsyvius pojūčius. Geltona simbolizuoja laimę, kūrybiškumą ir optimizmą. Mėlyna yra raminantis atspalvis, susijęs su pasitikėjimu ir saugumu.
Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai atliko pažintinį tyrimą. Dalyvius jie apgyvendino mėlynai arba raudonai nudažytame kambaryje. Mėlynajame kambaryje esantys žmonės turėjo mažesnį streso lygį ir didelį kūrybiškumą nei raudonajame kambaryje. Žalia spalva taip pat išreiškia raminamąjį poveikį ir teigiamai veikia mūsų psichinę ir emocinę gerovę.
Atspalvis ir spalva: koks skirtumas?
Mes dažnai vartojame terminus „atspalvis“ ir „spalva“ pakaitomis. Spalvų teorijoje jie turi specifinius terminus. Dominuojantis šviesos bangos ilgis, kurį atspindi objektas, lemia atspalvį. Spalva yra bendras terminas, apimantis šviesos ir spalvos atspalvius ir savybes.
Savybės apima toną, ryškumą ir sodrumą. Tapyba naudojant skirtingus mėlynos spalvos atspalvius ir atspalvius parodo atspalvio ir spalvos skirtumą. Nors paveikslo atspalvis yra mėlynas, menininkas gali kalibruoti ryškumą, toną ir sodrumą.
Kaip susijęs dominuojantis bangos ilgis ir atspalvis
Spalvų teorija yra bangos ilgio ir atspalvio santykio pagrindas. Dizaineriai ir menininkai turėtų suprasti santykius prieš pasirinkdami spalvų schemą.
Dominuojantis bangos ilgis yra šviesos spalva, kurią objektas atspindi arba skleidžia labiausiai. Pavyzdžiui, raudonas obuolys atrodo raudonas, nes atspindi ilgiausią šviesos bangos ilgį. Šiuo atveju bangos ilgis yra 620-750 nanometrų diapazone.
Priešingai, mėlynas objektas atspindi trumpiausią matomą bangos ilgį 450–490 nanometrų diapazone. Dominuojantis šviesos bangos ilgis atitinka tam tikrą spalvų rato atspalvį. Dominuojantis bangos ilgis 590–620 nanometrų diapazone atitinka geltoną atspalvį.
570–590 nanometrų diapazonas atitinka oranžinį atspalvį. Spalvų ratas išdėsto atspalvius pagal jų dominuojančius bangos ilgius.
Tačiau jų santykiai tik kartais būna aiškūs. Objektas gali atspindėti arba skleisti šviesą daugeliu bangų ilgių, sukurdamas įvairius atspalvius. Pavyzdžiui, purpurinė gėlė atrodo violetinė, nes atspindi raudonos ir mėlynos spalvos bangos ilgius.
Šie bangos ilgiai stimuliuoja ir raudoną, ir mėlyną kūgio ląsteles mūsų akyse. Dėl to mūsų smegenys šį derinį interpretuoja kaip mėlyną spalvą. Sodrumas ir ryškumas taip pat turi įtakos dominuojančio bangos ilgio ir atspalvio santykiams.
Skirtumų supratimas padeda menininkams ir dizaineriams spalvų schemose suteikti niuansų ir rafinuotumo.
Kaip atspalvis ir spalva veikia kartu
Atspalvis ir spalva kartu sukuria sudėtingas spalvas aplink mus. Apsvarstykite gėlę su raudonu atspalviu. Gėlės spalva yra ne tik raudona, nes ji gali turėti įvairių tonų, ryškumo ir sodrumo lygių.
Ryški, sodresnė gėlė gali atrodyti ryškesnė ir intensyvesnė nei nuobodu. Nors abu turi tą patį atspalvį, skirtingi ryškumo lygiai sukuria sodresnę ir sudėtingesnę spalvą.
Atspalvių naudojimas mene ir dizaine
Atspalvis sukuria meno ir dizaino harmoniją. Menininkai ir dizaineriai naudoja atspalvius, kad ištrauktų konkrečią emocinę auditorijos reakciją. Pavyzdžiui, šiltos spalvos, tokios kaip raudona ir oranžinė, sukelia aistrą ir energiją.
Šaltos spalvos, tokios kaip mėlyna ir žalia, suteikia ramybės ir ramybės jausmą. Tinkamo atspalvio naudojimas daro įtaką interjero dizainui, reklamai ir tapybai.
Atspalvis, sodrumas ir ryškumas fotografijoje
Atspalvis, sodrumas ir ryškumas turi įtakos vaizdo išvaizdai ir pojūčiui. Fotografuojant baltos spalvos balanso reguliavimas ir spalvų filtrai padeda pakeisti įvairius atspalvius. Fotografai manipuliuoja atspalviais, kad sukurtų tam tikrą nuotaiką ar efektą.
Sodrumas yra spalvos intensyvumas arba grynumas. Fotografuojant reguliuojant sodrumą spalvos tampa ryškesnės, intensyvesnės, prislopintos arba prislopintos. Didelis sodrumas sukuria drąsų, dinamišką vaizdą. Tačiau mažas sodrumas sukuria nuotaiką.
Fotografai koreguoja ryškumą naudodami ekspozicijos nustatymus ir kontrastą. Ryškus atspalvis sukuria lengvumo pojūtį, o tamsus – su paslaptingumu. Reguliuojant atspalvį, sodrumą ir ryškumą sukuriami įvairūs vaizdo stiliai.
Jei jums patinka mūsų puslapis, pasidalinkite su draugais & Facebook